Kaip ir matavimo diapazonas, matavimo tikslumas yra vienas iš svarbiausių jutiklio rodiklių. Kiekvienas procentinio punkto patobulinimas reiškia didelį jutiklio šuolį į priekį, netgi klasės pasikeitimą. Taip yra todėl, kad gamybos sąnaudos ir pardavimo kainos labai skiriasi priklausomai nuo reikalaujamo tikslumo. Pavyzdžiui, nebrangus importuotas drėgmės jutiklis kainuoja tik kelis dolerius, o viso-diapazono drėgmės jutiklis kalibravimui kainuoja kelis šimtus dolerių-beveik šimtą kartų skirtumas. Todėl naudotojai turi rinktis pagal savo konkrečius poreikius ir vengti aklai persekioti „aukštos-galybės, tikslių ir naujausių{7}}daviklių.
Gamintojai dažnai pateikia savo drėgmės jutiklių tikslumą segmentais. Pavyzdžiui, ± 2 % RH vidutinės ir žemos drėgmės diapazonui (0–80 % RH) ir ± 4 % RH didelės drėgmės diapazonui (80–100 % RH). Be to, šis tikslumas pagrįstas tam tikra temperatūra (pvz., 25 laipsnių). Jei drėgmės jutiklis naudojamas esant skirtingoms temperatūroms, rodmenys taip pat turi atsižvelgti į temperatūros poslinkio poveikį. Kaip gerai žinoma, santykinė oro drėgmė yra temperatūros funkcija, o temperatūra reikšmingai įtakoja santykinę drėgmę tam tikroje erdvėje. Kiekvienas 0,1 laipsnio temperatūros pokytis sukels 0,5 % RH drėgmės pokytį (klaida). Jei naudojimo aplinkoje sunku pasiekti pastovią temperatūrą, pernelyg didelio drėgmės matavimo tikslumo reikalavimas yra netinkamas. Kadangi drėgmė svyruoja kintant temperatūrai, diskutuoti apie didelį drėgmės matavimo tikslumą tampa beprasmiška. Todėl temperatūros kontrolė yra svarbiausia norint kontroliuoti drėgmę, todėl integruoti temperatūros ir drėgmės jutikliai yra plačiai naudojami, o ne tiesiog drėgmės jutikliai.
Daugeliu atvejų, jei nėra tikslios temperatūros kontrolės arba išmatuota erdvė nėra sandari, pakanka ±5 % RH tikslumo. Tais atvejais, kai reikia tiksliai kontroliuoti pastovią temperatūrą ir drėgmę vietinėje erdvėje arba kai būtina nuolat stebėti drėgmės pokyčius, reikia pasirinkti ±3 % RH.
